BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie prašalaičius

Nežinau, kas šios šalies vyrams mane pamačius nutinka, bet kone kasdien esu užkalbinama kokio nors galantiško (arba ne) veikėjo sklaidydama knygos lapus savo mėgstamam parke; jau gerokai po dvyliktos nakties keisdama dislokaciją iš vieno mylimiausio baro į kitą; glostydama atsitiktinai pakelėj sutiktą vienišą šunį, kuriam irgi reikia meilės. Tada tiems kalbintojams kaip maldą kartoju, jog esu užsiėmusi, laukiu, pas mane turi ateiti draugai, etc. bei išrėžiu užtikrintą ma ootan arba ja ždu. Taip prašalaičiams nepalieku jokių prošvaisčių gauti mano telefono numerį bei būti draugais, nors ir kaip jie to trokštų: jau seniai žinau, kad draugystė tarp vyro ir moters egzistuoja lygiai taip pat kaip džinas, išlendantis iš arbatinuko jį patrynus.

Nepaisant tam tikrų skirtybių, jaučiu, kaip pamažu prisijaukinu šį miestą. Šis jausmas itin paaštrėja, kai nutūpiu ant drėgnos pievos parke, tiesiai priešais savo būsimo fakulteto langus. Jap, nėra čia ko išsikalinėt, nes visgi dar mažiausiai du metus bendrausim ir dalinsimės paslaptimis.

Patiko (3)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Apie prašalaičius”

  1.   Nematoma rašo:

    Jei ne paslaptis, kokį miestą bandai prisijaukinti?

  2.   Pseudo rašo:

    Atsakiau asmenine žinute ;}

Rašyk komentarą