BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie sapnus ir naujųjų metų rezoliucijas

Sapnuoju, kad apsirengusi trumpute suknele, nuogomis kojomis Pašilaičiuose lekiu per sniego pusnis kuo toliau nuo troleibusų žiedo, nes jame, viename iš troleibusų, yra įsikūręs baisus načnykas, aplink kurį sutemus vaikščioti yra net labai nerekomenduojama, ypač moterimis, prie minusinės temperatūros namie kažkaip pamiršusioms apsimauti pėdkelnes. Prie manęs prieina juodai apsirengęs vyras su iš toli šviečiančiomis baltomis kaip sniegas trimis paloskėmis, sako, nebijok, aš tau padėsiu, ir kažkur vedasi, akivaizdžiai ne į mano namų pusę. Aš jam baugščiai sakau bet taigi man reikėtų grįžti namo ir apsimauti pėdkelnes, o jis atsikerta kam tau tos pėdkelnės, vis tiek greitai teks jas nusimauti, ir kvatoja. Išplėšiu savo ranką iš jo tvirtų gniaužtų ir bėgu, bėgu tolyn, o širdis baladojasi iš neregėtos baimės.

Paskutiniuoju metu sapnus prisimenu palyginus dažnai, ir juose mane vis kažkas vejasi. Paprastai tas kažkas mane gaudo ne gerų ketinimų vedamas, bet norėdamas padaryt ką nors labai blogo (nužudyt, išprievartaut, apiplėšt, etc.). Po gerų devynių valandų tokių sapnų pritvinkusio miego vargais negalais praveriu savo akis ir dar gerą valandą guliu, bandydama pailsėti.

Aš mečiau skaityt. Aš mečiau mokytis užsienio kalbų. Aš mečiau studijas. Nepaisant to, kad dirbu padorias 160 valandų per mėnesį ir visus bimbinėjimus po darbų ar prieš darbus galėčiau nurašyti į poilsio kategoriją, jaučiuosi taip, lyg geriausios mano gyvenimo dienos jau būtų praeityje, o tas geresnes, kurios dar man liko, aš švaistau veltui. Anksčiau dirbau šūdiną darbą šūdinam baldų salone, uždirbdavau gal pusė minimumo per mėnesį, bet visada turėjau pinigų gražiem skuduram ir visokiem kitokiem malonumam. Baruose beveik niekad netekdavo pirkti gerti, nes jau antrą alaus atnešdavo koks nors žavus vyriškis, kurio po trumpo pokalbio su flirto prieskoniu visuomet būdavo galima pakankamai lengvai atsikratyti.

O dabar štai kelios savaitės prieš pagaunu save perkanti absento šotą gražiam bent ketveriais, o gal ir daugiau metų jaunesniam berniukui. Jis man sakosi neturintis pinigų, o aš, uždirbdama savo visai padorų atlyginimą galiu sau leisti tą kelių varganų eurų vertės šotą jam nupirkti. Pagalvoju, kažin koks tas berniukas būtų lovoj, bet taip ir neišsiaiškinu, nes berniukas po šoto atsiprašo ir išeina į kitą barą. Žinoma, su pažadu sugrįžti. Ir čia būtinai iškėlus galvą turėčiau paminėt, jog berniukas sugrįžta. Šitos istorijos pabaigą galite susikurti patys.

Tau patinka visokie idiotai, - su rūpesčiu akyse sako buvęs kolega. O tu juk protinga, įdomi, patraukli moteris. Nenuvertink savęs, tu gali turėt gerą vyrą. Nestumk savo laimės šalin. Ir kai pas mane į namus jau ketvirtą kartą per kelias savaites paslapčia ateina buvęs, kuris per naujus man keletą kartų vožė į veidą, aš galvoju, kodėl aš nesugebu laikytis savo naujųjų metų rezoliucijų ir nebendrauti su žmonėmis, kurie visiškai nėra verti mano dėmesio.

Rytoj turbūt einu į pasimatymą.

Patiko (4)

Rodyk draugams

1 komentaras | “Apie sapnus ir naujųjų metų rezoliucijas”

  1.   arsonist's prayers rašo:

    Jo, čia tu ;)

Rašyk komentarą