BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jie visi yra šikniai

Aš esu bloga, bloga mergaitė, - sakau vyrui iš tos šalies sostinės, o jis man duoda užtikrintą atkirtį: Esi gera, gera mergaitė blogame, blogame pasaulyje.

Ir tada aš susimąstau, kad, po velnių, jis teisus. Prisimenu mamą, kuri man nuolat kartodavo: Netikėk vyrais, nes jie visi yra šikniai. Prisimenu tėvą, kuris mano vaikystės, jautriausio gyvenimo etapo, laikais labai mėgdavo išgerti, tačiau grįžęs namo blizgančiomis akimis, gerokai kauštelėjusiu balsu tikindavo, jog tai tebuvo varganas vienas alaus.

Po pragertos nakties pirmais autobusais parsibeldusi namo artistiškai išsipančioju iš savo super tvirtai prie kūno prigludusių, visas intensyvių aerobikos treniruočių pasekmes pabrėžiančių drabužių ir jam, jau atsikėlusiam po ramaus bei vienišo nakties miego, tariu: Tu žinai, mano mama man sakė niekuomet netikėti vyrais, nes jie visi yra šikniai. Po šių žodžių per dvi sekundes krentu į gilų miegą, tačiau kai atsikeliu jau visiškai įdienojus, gal net beveik betemstant, tenka atlaikyti jo mėlynų akių spaudimą: Ar tu, moterie, prisimeni, ką man vakar sakei?

Nieko aš neprisimenu ir nenoriu prisimint. Galvoju, kaip bedrebiant sniegui paryčiais pasibučiavom su vos dvidešimt vienerių metų sulaukusiu berniuku. Paskui mes mėtėmės sniego gniūžtėmis ir juokėmės, dainavom, nes, dėkui dievams, abu turim malonius balsus (esu siaubingai netolerantiška vyrų balsų atžvilgiu). Tą pačią dieną mes pradėjom susirašinėti Feisbuke. Kitą savaitę kviečiu tave pietų. Mano sąskaita, - taria jis man. Gal savaitgalį? - nė nesumirktelėjusi atsakau.

Tai va, kitą savaitę einu pietauti ne savo sąskaita su dviem ne savo vyrais. Ir aš visai nenoriu mylėtis. Aš paprasčiausiai noriu mylėti. Bet kaip gali mylėti kurį nors iš tų šiknių?

Ir aš mėgaujuosi akimirkomis, aš pamilstu vienai nakčiai, o paskui viskas atslūgsta, nes galvoj ima suktis mamos jai bespringstant sūriomis ašaromis šimtą kartų kartoti žodžiai. Beje, mano mama greit mirs. O kadaise aš piktai juokiausi iš mergaitės, kurios mama mirė nuo tos pačios diagnozės.

Vyras iš sostinės sako, jog ši daina yra apie mane. O aš galvoju, jog ši daina yra apie visas itin nelaimingas ir amžinai vienišas moteris, tą vienatvės opą savy maskuojančias daugybe kaukių.

Patiko (9)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą