BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

TAS vyras, mama

Sostinė, tik ne mano gimtasis miestas su numindžiotomis gatvėmis, gimtąja kalba paženklintom pakampėm bei užkaboriais, nugertais barais, kur, naiviai tikiuosi, dar vis renkasi tie patys žmonės, o gal jau ir kiti. Sostinė, tik mažesnė nei mano gimtasis miestas, su vėl iki paklaikimo klykiančiais kirais (iš kur, po paraliais, čia tiek daug paukščių?), su pustuščiais kabakais, nes čia jų akivaizdžiai per daug šeštadienio nakčiai, kai visi pradeda gert nuo ketvirtadienio, juk čia - dar labiau šiaurė, dar labiau šalta ir dar mažiau drąsos užkalbint vienas kitą netvinkčiojant promilėms smilkiniuose.

Mes išvykstam ten spontaniškai, po butelio jėgerio saulėtą šeštadienio vidurdienį, kai mano kortelėj yra viso labo trys eurai, nes kai kas man neperveda to, ko nusipelniau, už padarytą darbą, ble. Aš turiu pinigų, - ji sako man ramiu bei užtikrintu balsu. Tai važiuojam, - atsakau jai džiugiai, dar vis nepatikėdama, kad šalia manęs sėdi tokia pati nuotykių ištroškusi moteris kaip ir aš.

Tik išlipus iš autobuso mus pasitinka gidas, gražus to miesto vyras, kurį susižvejojau ten kažkur tradiciškai ir - o kaip labai norėčiau, kad būtų! - nekaltai internete. Ir mes geriam vyną, šnekučiuojamės, paskui einam į vienos jų šalies pankroko grupės koncertą, ir mes pradedam bučiuotis, susisukam penkis eurus, stipriai trūktelim per nosį ir, o dieve, dieve, kaip gera, kaip gera, paskui mes miegam ir atsikeliam, per tris minutes apsisprendžiam, kad ai, čia labai faina, gal dar pasiliekam dienelę; atsidarom skardines alaus, toliau šnekam, parūkom, tada einam žaist biliardo ten, kur aš sugebu pusvalandį kažką telefonu pasakot mamai (žinai, jis yra TAS vyras, mama; ne, aš per daug negersiu, prižadu), paskui aš pramiegu visą amžinybę ne savo lovoj, ir jau tada mes galų gale iškeliaujam namo.

Pamačiau, vadinasi, sostinę. Teks važiuoti vėl.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą